Darbdavys sumokėjo tik dalį atlyginimo: ką daryti?

Jeigu darbdavys sumokėjo tik dalį atlyginimo, pirmiausia nustatykite, kiek turėjo būti išmokėta, kiek gavote ir už kurį laikotarpį atliktas mokėjimas. Dalinis atsiskaitymas savaime nereiškia, kad likusios skolos nebėra. Dėl jos galima reikalauti atsiskaityti, o kilus ginčui – kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK).

Vertiname ir likusio neišmokėto atlyginimo reikalavimo pirkimą. Pradinis įvertinimas nemokamas, dokumentus pateikiate nuotoliu. Pirkimo galimybė ir kaina nustatomos individualiai.

Kaip nustatyti, kiek darbdavys dar skolingas?

Pradėkite nuo atsiskaitymo lapelio. Jame turi matytis apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos. Pagal DK 148 straipsnį darbdavys šią informaciją raštu arba elektroniniu būdu turi pateikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Nelyginkite atlyginimo „ant popieriaus“ tiesiogiai su banko pavedimu. Pirmiausia atskirkite apskaičiuotą darbo užmokestį, išskaičiavimus ir darbuotojui mokėtiną sumą. Taip pat pasitikrinkite, ar pavedimas nėra avansas arba ankstesnio mėnesio skolos mokėjimas.

• Užrašykite mėnesį ir sutartą atlyginimo mokėjimo terminą.

• Nurodykite algalapyje apskaičiuotą ir mokėtiną sumą.

• Prie kiekvieno gauto mokėjimo įrašykite datą, sumą ir paskirtį.

• Atskirai pažymėkite neaiškius išskaičiavimus, priedus, viršvalandžius ir nesutampančius duomenis.

Pavyzdys: 1 200 Eur mokėtina, 500 Eur gauta

Tarkime, algalapyje nurodyta, kad už mėnesį jums turi būti pervesta 1 200 Eur, o už tą patį mėnesį gavote tik 500 Eur. Jeigu kitų mokėjimų ar pagrįstų išskaičiavimų nėra, neišmokėtas likutis – 700 Eur. Po vėlesnio 200 Eur mokėjimo už tą pačią skolą liktų 500 Eur.

Tai supaprastintas pavyzdys pagal mokėtiną sumą „į rankas“, ne darbo užmokesčio mokesčių skaičiavimas. DGK prašyme nurodykite, kokiu pagrindu pateiktos sumos, ir pridėkite algalapius bei mokėjimų įrodymus.

Ką daryti, jeigu pavedimo paskirtis neaiški?

Raštu paprašykite darbdavio nurodyti, už kurį laikotarpį ir kokią išmoką sumokėta. Išsaugokite atsakymą, banko išrašą ir susirašinėjimą. Vien pavedimo žodis „atlyginimas“ gali neatskleisti, ar padengta einamojo mėnesio suma, ar ankstesnė skola.

Jeigu algalapių neturite, paprašykite juos pateikti ir surinkite kitus turimus įrodymus. Dokumentų sąrašas reikalavimui įvertinti padės susidėlioti informaciją.

Rašytinis reikalavimas ir kreipimasis į DGK

Darbdaviui pateikite aiškų likučio apskaičiavimą ir reikalavimą atsiskaityti. Galite remtis pretenzijos dėl neišmokėto atlyginimo pavyzdžiu. Nurodykite jau gautas sumas, kad nebūtų reikalaujama pakartotinai sumokėti tą pačią skolos dalį.

Dėl neišmokėtų sumų į DGK paprastai kreipiamasi per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote arba turėjote sužinoti apie teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Neteisėtam atleidimui ginčyti taikomas kitas – 1 mėnesio – terminas. Nelaukite vien darbdavio pažadų ar atsakymo į pretenziją: terminą įsivertinkite atskirai kiekvienoje situacijoje.

Praleidus terminą, jo atnaujinimo galima prašyti nurodant svarbias priežastis, tačiau atnaujinimas nėra automatinis. Žr. DGK prašymo formą ir užpildytą pavyzdį.

Ar priklauso delspinigiai arba netesybos?

Kai darbo santykiai tęsiasi ir dėl darbdavio kaltės atlyginimas mokamas pavėluotai, taikomos DK 147 straipsnio 1 dalies delspinigių taisyklės. Darbo santykiams pasibaigus, kai atsiskaityti uždelsta ne dėl darbuotojo kaltės, aktualios to paties straipsnio 2 dalies netesybos.

Dalinių mokėjimų datos svarbios: negalima visam laikotarpiui naudoti pradinės skolos sumos, jeigu ji keitėsi. Pasitikrinkite delspinigių skaičiuoklėje arba skaitykite apie netesybas po darbo santykių pabaigos. Sudėtingesnį dalinių mokėjimų skaičiavimą reikia suskaidyti pagal laikotarpius.

Ar galima išeiti iš darbo pagal DK 56 straipsnį?

DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato pagrindą nutraukti sutartį, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis. Todėl dalinis mokėjimas savaime dar neatsako, ar šis pagrindas taikomas: būtina įvertinti trūkstamas sumas ir laikotarpius.

Taikant šį pagrindą darbdavys raštu įspėjamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Išeitinė pagal DK 56 straipsnio 2 dalį – 2 vidutiniai darbo užmokesčiai, o dirbus trumpiau nei metus – 1. Prašyme turi būti aiškus teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės. DK 56 ir kitų išėjimo iš darbo prašymų pavyzdžiai.

Ar galima parduoti tik likusią skolos dalį?

CK 6.101 straipsnis leidžia perleisti visą reikalavimą arba jo dalį, laikantis įstatymo ir sutarties apribojimų. Vertinimui pateikite pradinę skolą, visus dalinius mokėjimus ir dabartinį likutį. Apie naują mokėjimą praneškite ir po pirminio įvertinimo.

Palyginkite reikalavimo pirkimo kainą ir savarankišką išieškojimą. Skolos likutis nėra pirkimo kaina; konkretus pasiūlymas priklauso nuo dokumentų ir išieškojimo perspektyvos.

Pateikite likusį reikalavimą nemokamam įvertinimui arba rašykite info@algalapis.lt. Sutartį sudarome nuotoliu, kainą mokame joje nustatytais terminais.

Teisinis pagrindas

Patikrinta 2026-10-06. Darbo kodekso 56, 146–148 ir 220 straipsniai – suvestinė redakcija nuo 2026-06-07 iki 2026-10-31. Civilinio kodekso 6.101–6.110 straipsniai – suvestinė redakcija nuo 2026-09-27. Tai bendro pobūdžio informacija; konkretaus reikalavimo pagrindas ir dydis vertinami pagal dokumentus.

Mūsų kontaktai

Perkame neišmokėtą darbo užmokestį, algą, atlyginimą

MŪSŲ El. paštas IR TELEFONAS

info@algalapis.lt

+370 640 33080

© 2026. Algalapis.lt Visos teisės saugomos.

Ūkio kapitalas, MB, kodas 308074308, Birbynių g. 24A, LT-02121 Vilnius