Cesija: kas tai ir ar saugu parduoti reikalavimą?

Kas yra cesija? Sužinokite, ką numato CK 6.101, 6.102 ir 6.109, kaip pranešti darbdaviui ir kokius 7 punktus patikrinti prieš parduodant atlyginimo reikalavimą.

8/19/20265 min skaitymo

white concrete building
white concrete building

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra teisėtas būdas perduoti kitam asmeniui teisę reikalauti skolos. Darbuotojui svarbiausia prieš pasirašant suprasti tris dalykus: ką perleidžiate, kada gausite kainą ir už ką liksite atsakingas. Vien sutarties pavadinimas saugumo negarantuoja.

Norėdami įvertinti savo situaciją, galite pateikti dokumentus neišmokėto atlyginimo reikalavimo pirkimo pasiūlymui. Vertinimas nemokamas, pasiūlymas neįpareigoja, viskas vyksta nuotoliu.

Kas yra cesija pagal CK 6.101 straipsnį?

Pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui sutartyje apibrėžtą reikalavimą skolininkui. Pavyzdžiui, darbuotojas perleidžia teisę į dokumentais pagrįstą darbdavio skolą, o pirkėjas sumoka sutartą kainą. Darbdavio skola ir už jos reikalavimą mokama kaina gali skirtis.

Cesiją reglamentuoja Civilinio kodekso 6.101–6.110 straipsniai. Ne kiekvienas reikalavimas gali būti perleidžiamas: taikomi įstatymo, sutarties ir su kreditoriaus asmeniu neatskiriamai susijusių reikalavimų ribojimai.

Ar reikia darbdavio sutikimo perleisti reikalavimą?

Paprastai reikalavimą galima perleisti be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai. Būtina įvertinti ir išimtis, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, bei CK 6.102 straipsnyje nurodytus draudimus.

Darbdaviui turi būti tinkamai pranešta apie perleidimą pagal CK 6.109 straipsnį. Sutartyje verta aiškiai nurodyti, kas ir kada tai padarys. Jei jau vyksta teismo, vykdymo ar nemokumo procesas, gali reikėti papildomų kreditoriaus pakeitimo veiksmų.

CK 6.102: kokį reikalavimą galima perleisti?

Patikrinkite skolos pagrindą, jos dydį, jau atliktus mokėjimus ir tai, ar tas pats reikalavimas anksčiau neperleistas. Sąskaitos išrašas, atsiskaitymo lapelis ar DGK sprendimas padeda nustatyti, kas iš tiesų liko nesumokėta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 75 punkte, aiškino, kad neegzistuojančio reikalavimo perleidimas prieštarauja CK 6.102 straipsnio 1 daliai. Todėl dokumentų patikra saugo abi sandorio šalis.

Ar pardavus reikalavimą visa rizika išnyksta?

Ne savaime. CK 6.105 straipsnis atskiria atsakomybę už reikalavimo negaliojimą nuo atsakomybės už tai, kad skolininkas neįvykdo prievolės. Atskirai svarbu, ar pradinis kreditorius laiduoja už skolininką.

Atlygintinio perleidimo atveju CK 6.105 straipsnio 3 dalis numato pradinio kreditoriaus atsakomybę už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą, neviršijant už perleidimą gautos sumos. Todėl pažadą „jokios rizikos“ reikia tikrinti pagal konkrečias sutarties sąlygas, jų galiojimą ir faktinę darbdavio padėtį.

Prieš pasirašydami išsiaiškinkite, ar sutartyje yra kainos grąžinimo, garantijų, laidavimo ar papildomo bendradarbiavimo sąlygų. Neaiškią nuostatą geriau patikslinti iki sandorio sudarymo.

Septyni dalykai, kuriuos patikrinkite sutartyje

  1. Reikalavimo apimtis. Kas yra skolininkas, už kokį laikotarpį susidarė skola, kokios sumos ir papildomos teisės perleidžiamos?

  2. Pirkimo kaina. Kiek konkrečiai mokama ir ar numatyti atskaitymai ar papildomos išlaidos?

  3. Mokėjimo terminas. Kokia data ar aiški sąlyga lemia mokėjimą? Ar jis siejamas su išieškojimu iš darbdavio?

  4. Perleidimo momentas. Kada teisė pereina pirkėjui: pasirašius, sumokėjus ar įvykus kitai sąlygai?

  5. Darbuotojo atsakomybė. Kada gali būti reikalaujama grąžinti kainą, pateikti papildomus dokumentus ar atlyginti nuostolius?

  6. Jau gauti pinigai. Kaip apskaitomi darbdavio mokėjimai, Garantinio fondo išmokos ir po sutarties gautos sumos?

  7. Proceso veiksmai. Kas praneša darbdaviui, perduoda dokumentus ir rūpinasi kreditoriaus pakeitimu?

Kokios formos reikia ir ar galima viską atlikti nuotoliu?

Pagal CK 6.103 straipsnį perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip pagrindinei prievolei. CK 6.104 straipsnis reguliuoja reikalavimą patvirtinančių dokumentų ir informacijos perdavimą.

Dokumentus vertiname ir sutarties sudarymą organizuojame nuotoliu. Gavę pasiūlymą galite perskaityti sąlygas, užduoti klausimus ir tik tada apsispręsti. Sutarties sudarymas nereiškia, kad bet koks reikalavimas bus nupirktas ar kad visada mokama visa skolos suma.

Ar galima perleisti tik dalį atlyginimo reikalavimo?

CK 6.101 straipsnio 1 dalis leidžia perleisti visą reikalavimą arba jo dalį, laikantis įstatymo bei sutarties ribojimų ir nepažeidžiant skolininko teisių. Sutartyje turi būti aišku, kuri konkreti skolos dalis perduodama pirkėjui ir kuri lieka darbuotojui.

Pavyzdžiui, iš dokumentais pagrįsto 3 000 Eur likučio sutartyje gali būti apibrėžta 2 000 Eur perleidžiama dalis ir 1 000 Eur darbuotojui liekanti dalis. Tai tik apimties pavyzdys, ne pirkimo pasiūlymas: už perleidžiamą 2 000 Eur reikalavimą mokama kaina yra atskiras sutarties dydis.

Atskirai aptarkite laikotarpius, papildomas teises, palūkanas ar netesybas, dalinių mokėjimų priskyrimą ir veiksmus jau vykstančiame procese. Atlyginimo skolos suvestinė padeda suskaičiuoti sumų į rankas likutį, tačiau pati neapibrėžia perleidimo apimties ar papildomų reikalavimų.

CK 6.109: kaip pranešti darbdaviui apie cesiją?

Sutartyje aiškiai paskirkite, kas, kada ir kokiu būdu išsiųs pranešimą bei perleidimo įrodymus. CK 6.109 straipsnis sieja galimybę remtis perleidimu prieš skolininką su jo sutikimu arba perleidimą patvirtinančių duomenų gavimu. Todėl svarbus ne vien išsiuntimas, bet ir įrodymas, kad pranešimas gautas.

Pranešime nurodykite pradinį ir naująjį kreditorių, perleistą reikalavimą, jo apimtį ir mokėjimo rekvizitus. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį naujasis kreditorius, reikalaudamas įvykdyti prievolę, turi pateikti perleidimo sutartį; ši taisyklė netaikoma, jeigu apie perleidimą skolininkui raštu pranešė pradinis kreditorius. Sutarties šalys turi suderinti konkretų pranešimo ir įrodymų pateikimo būdą.

Pranešimas darbdaviui savaime neatlieka visų veiksmų teismo, vykdymo ar nemokumo byloje. Jei procesas pradėtas, atskirai aptariama, kas pasirūpina teisių perėmimo įforminimu ir reikalingais pranešimais.

Ką daryti, jei darbdavys sumoka po perleidimo?

Nedelsdami informuokite reikalavimo pirkėją ir pateikite pavedimo datą, sumą bei paskirtį. Jei perleidote tik dalį, pirmiausia reikia nustatyti, kurią skolą ar jos dalį mokėjimas dengia. Kol tai neišsiaiškinta, negalima tų pačių pinigų laikyti ir jūsų pasilikto reikalavimo, ir pirkėjo įgytos dalies apmokėjimu.

Pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį, kai skolininkui apie perleidimą nepranešta, prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui laikomas tinkamu. Tai nereiškia, kad darbuotojas gali pasilikti ir reikalavimo pirkimo kainą, ir darbdavio sumokėtą perleistos skolos dalį. Gautų sumų perdavimas ir tarpusavio atsiskaitymas vertinami pagal sutartį bei taikomas teisės normas.

Jeigu darbdavys mokėjo jau tinkamai informuotas, pasekmes reikia vertinti pagal pranešimo ir mokėjimo aplinkybes. Nevykdykite savavališko dvigubo tos pačios sumos išieškojimo. Kai dalyvauja antstolis ar nemokumo administratorius, suderinkite ir jų informavimą apie faktiškai gautas sumas.

Kokios pareigos darbuotojui lieka po pardavimo?

  • Perduoti reikalavimo dokumentus. CK 6.104 straipsnis nustato dokumentų perdavimą; kai jų reikia ir pradiniam kreditoriui, perduodamos nustatyta tvarka patvirtintos kopijos.

  • Tiksliai atskleisti skolos būklę. Pateikite informaciją apie ankstesnius mokėjimus, susitarimus, ginčus ir perleidimus. Negalima tą patį reikalavimą pateikti kaip neapmokėtą, jei jis jau patenkintas.

  • Vykdyti sutartas bendradarbiavimo pareigas. Patikrinkite, kokių paaiškinimų, papildomų dokumentų ar pagalbos įforminant teisių perėmimą gali reikėti.

  • Pranešti apie vėlesnius mokėjimus. Sutartyje numatykite informavimo ir gautų perleistai daliai tenkančių sumų perdavimo tvarką. Po perleidimo dėl perduotos dalies mokėjimo ar jos atsisakymo nederėkite savarankiškai kaip jos kreditorius.

Šios pareigos turi būti atskirtos nuo garantijos, kad darbdavys būtinai sumokės. Atsakomybę už reikalavimo galiojimą, skolininko nemokumą ir galimą laidavimą aptaria CK 6.105 straipsnis bei konkreti sutartis. Prieš pasirašydami paprašykite paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jums galėtų tekti grąžinti kainą ar atlyginti nuostolius.

Kaip gauti atlyginimo reikalavimo pirkimo pasiūlymą?

Paruoškite darbo sutartį, atsiskaitymo lapelius, atleidimo dokumentus ir turimą DGK ar teismo sprendimą. Nurodykite, kas jau sumokėta ir ar vyksta išieškojimas. Jei dalies dokumentų neturite, pirmiausia aprašykite situaciją. Pradžiai pakanka darbdavio pavadinimo, apytikslės nesumokėtos sumos ir informacijos, kokius dokumentus jau turite.

Pateikite užklausą nemokamam įvertinimui arba rašykite info@algalapis.lt, tel. +370 640 33080. Prieš apsispręsdami taip pat perskaitykite kada verta parduoti atlyginimo reikalavimą.

Atnaujinta 2026-10-08. Teisinis pagrindas: Civilinio kodekso 6.101–6.110 straipsniai, suvestinė redakcija nuo 2026-09-27. Teismo išaiškinimas patikrintas pagal nurodytos nutarties motyvus. Tai bendro pobūdžio informacija, nepakeičianti konkrečios sutarties įvertinimo.

Mūsų kontaktai

Perkame neišmokėtą darbo užmokestį, algą, atlyginimą

MŪSŲ El. paštas IR TELEFONAS

© 2026. Algalapis.lt Visos teisės saugomos.

Ūkio kapitalas, MB, kodas 308074308, Birbynių g. 24A, LT-02121 Vilnius